Daugiau nei 200 pasiūlymų nuo 3,00 Eur/mėn.
Lietuviškas internetas skaičiuoja tik pirmus dešimtmečius, kai tuo tarpu Vakarų pasaulis gali pasigirti kur kas ilgiau turimu bei puoselėjimu interneto ryšiu. Visgi, svarbiausia ne kiekybė, o kokybė ir tai patvirtina lietuviško interneto ryšio puoselėtojai, kurie gali pasigirti išvystę vienus greičiausių interneto ryšio tinklus pasaulyje.
Diagrama paimta iš readingbyeugene.com
Nors skirtinguose šaltinuose Lietuva užima skirtingą vietą pagal interneto greitį – ji beveik visada yra pirmame penketuke.
Internetas, kaip kelis kompiuterius jungiantis tinklas, pradėtas kurti dar Šaltojo karto metais. Tikslas – produktyvus darbas atominio karo atveju, kad iš bet kurio prijungto kompiuterio galima būtų aktyvinti tam tikras komandas. Tuomet buvo atsiribojama nuo vienintelio, už visus procesus atsakingo, įrenginio. Tai – interneto prototipas, kurį naudojame šiuo metu.
Pirmasis tinklas pradėjo veikti XX amžiaus 7-dešimtmetyje ir jis jau gebėjo sujungti net 4 JAV švietimo įstaigas. Tai padėjo greitai ir paprastai keistis informacija. Anuomet greitis siekė vos 50 Kb/s. Nors žiūrint iš šių dienų perspektyvos greitis atrodo gana „liūdnas“, tačiau anais laikais interneto galimybės atrodė kaip stebuklas galintis padėti ne tik karinei pramonei, tačiau ir akademinei bendruomenei kur kas labiau palengvinti kasdienybę.
Nuo akademinės aplinkos žingsnis po žingsnio buvo keliaujama link kur kas platesnių galimybių ir naujo tūkstantmečio pradžia atėjo kartu su informacinių technologijų revoliucija, kuri paskatino žmones užsisakyti interneto paslaugas ir taip turimus kompiuterius padaryti dar funkcionalesnius. Skaičiuojama, kad baigiantis 2010 metams internete jau buvo užfiksuota daugiau nei 255 mln. internetinių svetainių. Fiksuojama, kad internetu tuo metu naudojosi jau apie 2 mlrd. vartotojų.
Nors sovietiniais laikais sąstingis Lietuvoje trukdė žengti koja kojon su inovacijomis, tačiau kadangi pati interneto plėtra aktyviausia buvo baigiantis XX amžiui – Lietuva taip pat „pataikė“ kartu su visu pasauliu žengti informacinių technologijų keliu. Lietuvoje internetas taip pat pirmiausia įsigalėjo akademinėje bendruomenėje. 1993 metais net 17 mokslo įstaigų jau naudojosi internetu ir buvo tarpusavyje susirišusios paprastesniu informacijos keitimosi būdu. Jeigu šiuo metu daugelis mūsų negali įsivaizduoti mokymosi proceso be interneto, tai anuomet tai atrodė kaip stebuklas, kuris padeda greičiau, paprasčiau ir patogiau susisteminti info.
Namų ūkiai, turintys kompiuterį, interneto prieigą namuose (lentelė iš Lietuvos Statistikos departamento puslapio).
Kaip ir likusiame pasaulyje, taip ir Lietuvoje atsirado ne tik vis daugiau verslininkų, kurie teikia interneto paslaugas, tačiau tuo pačiu ir daug skirtingų interneto tipų, kurie geba patenkinti skirtingų klientų poreikius. 2001 metais Lietuvoje buvo pradėta taikyti DSL technologija. Būtent ši technologija, kuri naudojama ir šiais laikais, padėjo įprastam internetui suteikti kur kas daugiau greičio.
Dar vienas labai didelis žingsnis buvo žengtas kartu su šviesolaidinio interneto atsiradimu. Šiuo metu beveik kiekvieno didmiesčio daugiabučiuose galima rasti atvestus kabelius, kurie suteikia galimybę įsidiegti būtent šviesolaidinį internetą. Šiuo metu šio tipo interneto paslaugas teikia daug įmonių: INIT, PENKI, TELIA ir kt.
2011 metais Lietuva buvo vainikuojama turinti patį greičiausią internetą visame pasaulyje. Nors kartais pagal užimamą interneto greitį pakylama, kartais nusileidžiama – Lietuva visada išlieka kaip viena iš favoričių.
Kodėl Lietuvai pavyksta pralenkti didžiąsias pasaulio valstybes, kurios, atrodo, IT srityje yra tikros gigantės? Pirmiausia – strategija bei keli žingsniai į priekį, kurie padeda įvertinti būsimo kliento poreikius ir pasiūlyti jam paslaugą, kurios, atrodo, dar net nereikia. Kitas stimulas – didelė konkurencija, kuri tokioje mažoje valstybėje skatina nuolatos stengtis tobulėti ir pasiūlyti vis daugiau. Vien šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 skirtingų paslaugų tiekėjų, kurie akcentuoja, kad jų paslaugos yra geriausios. Žinoma, laimi tie, kurie nesako, o tie, kurie realiai tai įrodo.
Galiausiai, didelį ačiū reikia tarsi ne tik privatiems verslininkams, tačiau taip pat ir Lietuvos valstybei, kuri sugebėjo pritraukti ES finansavimą. Jo tikslas paskatinti kaimo žmones šviestis, naudotis internetu. Plečiant interneto tinklą aprūpinamos bibliotekos, nedidelės savivaldybės, dienos centrai, kuriuose aktyviai skatinamas kompiuterinis bei internetinis raštingumas. Žingeidi ir išmani visuomenė visada skatina tobulėti verslininkus, kurie privalo pasiūlyti žmonėms kuo daugiau.
Ryšys, kuriuo namų ūkiai jungiasi prie interneto namuose (lentelė iš Lietuvos Statistikos departamento puslapio).
Jeigu negalite pasigirti labai greitu internetu, galbūt pasirinkote tokį planą arba interneto tipą, kuris neatitinka Jūsų poreikių. Susisiekite su mumis – padėsime susirasti tai, kas geba užtikrinti spartų bei pigų internetą.
